笨小笨ramyb歌词由G&G Sindikatas演唱，出自专辑《Duona Kasdienin / Skeletai Spintoje》，下面是《ramyb》完整版歌词！
ramyb歌词完整版
Mes visi tiktai skonio reikalas,
Mes visi tiktai laiko klausimas,
Kaip mylėjome, taip ir mylėsime mes,
Kaip kovojome, taip ir kausimės.
Čia visi tiktai skonio reikalas,
Čia visi tiktai laiko klausimas,
Ramybei beldžiant - neatidarome durų,
Pačiu tuo niekad ramybės ieškot nesiliausime mes.
Jei nežinai ko prašyti-prašyk ramybės,
Nesrūvančio kraujo, vienos galimybės dar,
Gelmės akių ežerų gylio ledo įskelto,
Slėgiai , svoriai ir tankiai – viskas ne veltui.
Pabrango, rutina brutali mechanizmo,
Aštrumu stalaktitų mikronai cinizmo,
Užsisukę, atbukę, bus kaip gausis,
Nemačios akys bežadės, negirdžios ausys.
Stabdžiai, pauzės, nuspausi - nebekalbėsi,
Nebenuvilia niekas, nepaguodžia gelmėse,
Nebedžiugina irgi, stebint kaip sielos krenta,
Daryk kaip nori, priimk kaip lemta..
Tikiu istorijom, grįstom faktais,
Tik tokios kulkos į smegenis – raktais,
Tikiu praktikais, žmonėm nudegintais pirštais,
Kas iš tikrųjų gyvenę, iš tikro miršta.
Te Dangūs visi , visi kas juose karaliauja,
Saugo jus - saugoti nesiliauja,
Te dosni būna likimo kreida,
Kad gyvenimas būtų ilgas, mirtis būtų greita...
Mes visi tiktai skonio reikalas,
Mes visi tiktai laiko klausimas,
Kaip mylėjome, taip ir mylėsime mes,
Kaip kovojome, taip ir kausimės.
Čia visi tiktai skonio reikalas,
Čia visi tiktai laiko klausimas,
Ramybei beldžiant - neatidarome durų,
Pačiu tuo niekad ramybės ieškot nesiliausime mes.
Jei nežinai ko linkėti - linkėk ramybės,
Išsivaduoti iš priklausomybės, gebasties,
Gebėt patylėt, gebėt įsisklausymo,
Gebantiems pakentėt - ypač gausiai.
Ramybės gulintiem mūšio lauke - nepakilsientiem ,
Nemylėtiem, taip pat - nebepamilsiantiem ,
Ramybės atleidžiančiam ir kuris - neatleis,
Ramybės kam parašiutas neišsiskleis.
Ramybės vėjui širdyj, laužo dūmam akyse,
Ramybės tam kam ramybės nepasakysi jau,
Vanduo akyse kuriem, linkėk to paties,
Kad nepaleistų, krašto net jei neras peties.
Ramybės visiems kas pataikė į virpstą,
Tiem, kam cukrus arbatoje - nebetirpsta,
Tam kur visad paklausia „kaip gyveni?“,
Ir kas su kuo begyventų - visad vieni.
Te Dangūs visi , visi kas juose karaliauja,
Saugo jus - saugoti nesiliauja,
Te dosni būna likimo kreida,
Kad gyvenimas būtų ilgas, mirtis būtų greita...
Mes visi tiktai skonio reikalas,
Mes visi tiktai laiko klausimas,
Kaip mylėjome, taip ir mylėsime mes,
Kaip kovojome, taip ir kausimės.
Čia visi tiktai skonio reikalas,
Čia visi tiktai laiko klausimas,
Ramybei beldžiant - neatidarome durų,
Pačiu tuo niekad ramybės ieškot nesiliausime mes.
Ir vėl viens kitam pažadėsimės,
Ir vėl viens kitam nesigausime,
Mes visi tiktai skonio reikalas,
Mes visi tiktai laiko klausimas...
